Interneto svetainėkryziukalnas.lt

KANČIŲ IR TIKĖJIMO SIMBOLIS

Dvylika kilometrų no Šiaulių, šalia Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio, yra Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, vadinamas Kryžių kalnu, o vietos gyventojų nuo seno dar vadintas ir maldų, maldavimų, Pilies kalnu, Šventkalniu, Piliumi. Piliakalnis pailgas, 8-10 m aukščio, juosiamas pylimo. Šlaitai statūs, viršūnėje - ovalinė, primenanti balną, 25 m ilgio ir 20 m pločio aikštelė. Manoma, kad čia buvus pilis, Livonijos kronikose vadinta Kule, Kulan, kurią kartu su dar trimis pilimis 1348 m. užpuolę sudegino kalavijuočiai. Pilies vardas tikriausiai kilęs nuo šalia tekančio Kulvės upelio. Kryžiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1850 m., nors jų atsiradimas dažniausiai siejamas su 1831 m. sukilimo numalšinimu ir represijomis. Šitaip žymiam istorijos tyrinėtojui L. Krzywickiui XIX a. pabaigoje aiškino vietos gyventojai. Jis tada ant kalno radęs 130 kryžių ir mūro koplytėlę. Apie Kryžių kalną pasakojama daug legendų ir padavimų.

XX a. pradžioje Kryžių kalnas jau plačiai žinomas - tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai. Sovietinei valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai pasirodė esą priešiški ir didžiai kenksmingi. 1961 m. prasidėjo Kryžių kalno naikinimas: jis buvo nušluotas su buldozeriais, mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai - nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai - užkasti. Prasidėjo "buldozerinio ateizmo" epocha, trukusi beveik dvidešimt metų. Kalną saugojo kariuomenė ir KGB, buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo (o jų būta keturių) Kryžių kalnas vis atgimdavo.

1988 m. papūtė gaivūs atgimimo vėjai, ir Kryžių kalno statusas visiškai pasikeitė - jis tapo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio savastimi. Dabar čia priskaičiuojama per penkiasdešimt tūkstančių įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais rožiniais. Piliakalnį puošia tikras kryžių ažūras. Kiekvienas kryžius turi savo istoriją, savo intenciją. Kryžių kalnas niekuomet nebūna vienišas. Jame lankosi įvairių tautų, įvairių kartų ir net skirtingų konfesijų žmonės, ieškantys ramybės, maldingo susikaupimo, trokštantys Dangaus išklausymo. Anot Jo Eminencijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus, "šie kryžiai - tai mūsų bendravimas su Viešpačiu, tai mūsų malda ir padėka Visagaliui, tai tarsi atverta prieš Aukščiausiąjį Lietuvos širdis".

Kas yra Šiaurės Lietuva, kokia jos dvasia, kokiais rūpesčiais, viltimis, tikėjimu gyvena jos žmonės? Lengviausia atsakyti bus aplankius Kryžių kalną - tikrą dvasios šventovę, unikalų istorijos ir kultūros paminklą. Tai tikras, tylus karų, okupacijų, trėmimų, represijų ir kitokių negandų liudininkas. Ir nesvarbu, kada aplankysite. vasarą ar žiemą, saulėtą ar darganotą dieną, saulėlydyje ar mėnesienoje Kryžių kalnas daro nepaprastą įspūdį, pasirodo vis naujais atspalviais, atsiskleidžia nematytais bruožais. Žemės ir žmonių, tautų ir gamtos likimai tarsi susipina į galingą, kupiną vilties, o kartu ir pavojaus varpais skambantį himną.

Kryžių kalnas - tai žmonių buvimo ir tikėjimo paminklas. Tai įvairiabalsis, tačiau nepaprastai harmoningas skambėjimas, kur aidi ir kupini meilės bei pagarbos popiežiaus Jono Pauliaus II 1990 m. liepos 1 d. Romoje, šv. Kazimiero koplyčioje, ištarti žodžiai: "Tauta, kuri su tokiu ištvermingumu ir pamaldumu keliauja į tą kalną pastatyti naują kryžių, tiki gyvenimu, tiki prisikėlimu". Ir iš tiesų, įvyko stebuklas, įvyko tai, kas atrodė neįtikėtina. Po ilgų okupacijos dešimtmečių buvo atgauta Laisvė ir Nepriklausomybė, prasidėjo nelengvas, tačiau atkaklus tautos ėjimas į Atgimimą. Po trejų metų, 1993-ųjų rugsėjo 7 d., Kryžių kalnas sulaukė ir brangaus svečio - Šventojo Tėvo. Čia, lietuviškoje Golgotoje, šimtai tūkstančių žmonių, susirinkusių iš įvairiausių kraštų bei šalių, kartu pajuto didingą, žodžiais nenusakomą ramybę ir Dievo Apvaizdos malonę. Iš čia popiežius laimino visus Lietuvos žmones, visą krikščioniškąją Europą. O po metų į Kryžių kalną atkeliavo popiežiaus dovana Lietuvai - Krucifiksas. Nukryžiuotojo žvilgsnis kviečia apmąstyti kryžiaus paslaptį ir prasmę. Kaip praeityje, taip šiandien ir rytoj kryžius lydi žmogaus gyvenimą.

"Ave, Crux!" - Sveikas, Kryžiau! Dievo meilės, mūsų tikėjimo ir Kristaus pergalės ženkle!

Parengta pagal Huberto Smilgio fotoinformacinį leidinį „Kryžių kalnas“ (Lietuvos Kultūros fondo Šiaulių krašto leidykla „Saulės delta“, 1999).